pilkonėlis

pilkonė̃lis, -ė smob. (2) žr. pilkuonėlis: 1. Oi tu gegutėle, tujan pilkonėle! LTR(Pn). Bitelė pilkonėlė LTR(Mrk). 2. Sermėgėlė mano, pilkonėlė mano, ant petelių sverėjo JD988.